Panelė Italija

Ir po ilgų paieškų bei svajonių mes išvykome į Italiją, praėjo pirmoji savaitė ir aš imuosi naujo įrašo. Savaitė praėjo išties nepaprastai ypatingai, tačiau Italija tikrai nepasitiko išskiestomis rankomis nors žiūrint iš kurios pusės pažiūrėsi. Atvykusios apsistojome savo praktikos vadovo buvusiame tėvų bute įsikūrusiame šiaurės Italijoje šalia kalnų stūksančiame San Danile miesto centre. Čia turėjome pabuvoti tris dienas iki kol galėsime persikraustyti į dar Lietuvoje būnant išsinuomotą būstą esantį Udine mieste. Kiek nutolusį nuo mūsų praktikos vietos miestą, tačiau daug didesnį, valanda laiko autobusu nuo ofiso. Tačiau viskas pasisuko kiek kitaip, nors nuspėjome, jog taip nutiks dar neatvykus į Italiją. Butas kuriame turėjome gyventi atrodė tikrai pernelyg gerai, jog būtų tiesa. Todėl kaip jau galite nuspėti buvome apgautos. Neegzistavo nei butas nei jo savininke prisistačiusi Patricija, kurios istorija mus tikrai sužavėjo. Patricija pasakojo turinti butą Italijoje, kuriame ji jau dvejus metus negyvena, nes po septinių metų darbo Italijoje grįžo į savo gimtuosius namus esančius Ispanijoje. Kai rašėme pareiškimą policijai dėl apgavystės viskas atrodė taip akivaizdu ir absurdiška, kad negalėjau susivaldyti nesijuokiant iš šios situacijos. Butą radome Itališkoje internetinėje svetainėje, kurioje galima rasti namus ilgalaikei nuomai. Toliau pokalbis persikėlė į elektroninį paštą, kur Patricija mums suteikė savo Whatsapp kontaktus. Atsiuntė nuotraukų, išsamiau papasakojo apie būstą. Viskas mums tiko ir patiko. Susimokėjome nuomą už du ateinančius mėnesius neapžiūrėjusios buto. Tai padarėme pasinaudojusios jos atsiųsta "Airbnb" nuoroda, kas mums tuo metu pasirodė užtikrinantis faktorius, jog viskas čia yra tikra. Ji niekada neskubėjo atsakinėti į mūsų žinutes tad porą dienų prieš įsikraustant ji mus tik informavo, jog atvyksta iš Ispanijos aprodyti būsto ir įteikti jo raktus. Tai buvo paskutinė jos žinutė. Laukiame įsikraustymo ir puikiai suvokiame, jog tai buvo melas. Nusiunčiu "Airnnb" nuorodą draugui ir sulaukiu screenshot'ų, jog ALIOO GRETAA, kaip tu nematai, jog puslapis akivaizdžiai netikras. Patricija Ispanė, jos numeris Itališkas, pinigai pervesti į Ispanijos banką, tinklapis prieš porą savaičių priregistruotas Austrijoje. No shit, Sherlock, buvote labai paprastai apkvailintos. Visiškai dėl to nepykstu, bunant čia sulaukėme ir daugiau panašių pasiūlymų, viskas ėmė rodytis lyg scam'as, bet juk negali gyventi niekuo nepasitikėdamas. Praktikos vadovo namuose likome dar kelioms dienoms, ieškojome naujo būsto persikraustymui. Mat jo namai buvo keturių kambarių, dviejų vonios kambarių, virtuvės ir žodžiu neįsivaizduojamų kvadratinių metrų dydžio. Vadinasi komunaliniai mokesčiai irgi ne iš mažųjų, o mes jam už tai nieko nemokėjome. Būsto reikėjo čia ir dabar. Tiek daug rašėme ir skambinome, kad nekantrauju pamatyti savo telefono sąskaitos kitą mėnesį. Galiausiai susisiekėme su ESN Udine Facebook profiliu, kurie mums padėjo suteikdami kontaktus agentūros, kurioje dirbo Fulvio - nepaprasto mielumo vyriškis, kuris tą patį vakarą sutiko mums aprodyti mūsų potencialią naują gyvenamąją vietą. Atvykusios apžiūrėti būsto išsirinkome visai kitą kambarį nei dėl kurio iš tiesų atvykome, tačiau jis vis dar buvo užimtas iki kitos savaitės, o gyventi kažkur tai reikia. Fulvio pasiūlė kitą - laikiną būstą, kitoje miesto pusėje į kurį galėtumėme įsikelti, kad ir rytoj. Sutikome ir jau kitą dieną susikrovusios daiktus išvykome į Udine. Iš pirmo žvilgsnio būstas pasirodė padorus , pakankamas pagyventi vos vieną savaitę. Niekas neperspėjo, kad pelėsio bus ne tik kambariuose, bet ir šaldytuve. Buto temperatūra gal 15 laipsnių šilumos, vonioje karštas vanduo kartais veikia, o kartais ne (dažniau ne). Ypač smagu kai tai nutinka viduryje maudynių. Ačiū Dievui Fulvio atvežė išskalbtą patalynę, nes ten buvę rankšluosčiai tiesiog dvokė palėpe. Pirmąją naktį išmiegojome su patalais ant galvos, megztiniais ir kojinėmis, nors "šildymas" ir buvo įjungtas. Kadangi buvo savaitgalis tai ryte niekur neskubėjome, nes kitu atveju, kad ir kur būtumėme turėjusios būti būtumėme vėlavusios. Karštą vandenį su butioke bandėme įjungti gal dvidešimt minučių. Įjungi šildymo "spintelę", virtuvėje įjungi vandenį kol ima bėgti karštas, o vėliau

to paties tikiesi ir vonioje. Kol nusimaudžiau turėjau tris kartus nusirengti ir apsirengti, tam kad virtuvėje "nuleisčiau" šaltą vandenį. Patogumai gyvenime suteikia tiek daug laisvės ir ramybės, nes šitas butas mane tiesiog veda iš proto. Tą pačią dieną išvaliau šaldytuvą ir spintelę, kad galėtumėme susidėti savo maistą kažkur kur nereikalaujamas sūris nepavirstu pelėsiniu. Iš siurblio kasydama ištraukiau plytą dulkių, išsiurbliavau namus, nusivaliau dulkes ant sofos patiesiau tą palėpę atsiduodantį užtiesalą, kuris nors rožytėm ir nekvepia pasirodė kiek geresnis sprendimas nei sėdėti ant tos amžių amžius mačiusios sofos. Tą naktį miegojau kiek ramiau, galbūt tik dėl vakare išgerto butelio vyno už porą eurų. Nepaisant taip nepasitinkančios gyvenimui Italijos aš ant jos nepykstu, tik dėkoju už jos saulę, šilumą, kalnus, siauras gatveles, vyną, maistą bei visą tą čia esantį grožį. Kitą savaitę išsinuomosiu visam mūsų laikui šiame mieste dviratį iš Fulvio, už vos 40 eurų. Pats Udine miestas nėra labai kalnuotas todėl nekantrauju išvažinėti visas tas nuostabias gatveles. Aplink visi namai spalvoti, susiglaudę vieni su kitais, dienos metu pravertos langinės, o iš aukštesnių pastatų langų ir balkonų gali matyti aplink atrodo ranka pasiekiamus kalnus. Esu dar čia šitaip trumpai, bet jau jaučiu kaip nenoriu jos palikti, tačiau labai laukiu kol persikraustysim į savo ilgalaikius namus, kad galėčiau pasijausti stabilesnė ir ramesnė, nebesijaudinti ar duše besimaudant nesibaigs karštas vanduo ir dar labiau pažinti ir pamilti tave, Italija.